Kaip išsirinkti routerį (maršrutizatorių) ? Pirkimo gidas 2023

Šiais laikais, kai kiekvienas turi išmanųjį telefoną, kompiuterį ar Smart Tv, kuriuose yra integruotos WiFi kortos ir kai prisijungiama prie routerio / maršrutizatoriaus / modemo su visais įrenginiais vienu metu gali kilti problemos. Dažniausiai, neatlaiko duodamos apkrovos.

Jeigu pastebėjot jog kyla problemos, kad sulėtėja arba nepastovus internetas nors interneto turėtų užtekti per akis turint +1000Mbps planą, laikas mąstyti apie naujo įrenginio pirkimą.

Pasistengsiu su šiuo gidu kažkiek padėti išsirinkti routerį.

Rinkoje pasiūla tikrai gan didoka, turime daug žinomų gamintojų: TP-LINK, ASUS, LINKSYS, MikroTik, Xiaomi ir t.t.

Kiekvienas gamintojas siūlo savas funkcijas, savas išvaizdas.

Routeris šiuolaikinis gali atlikti daugiau funkcijų negu dalinti internetą.

Todėl ir atsiranda galvos skausmas kokį pirkti?

Routeris – kilęs nuo angliško žodžio router. Lietuvoje tikslingiau būtų vartoti žodį maršrutizatorius, šiame tekste bus vartojami abu variantai.

Prenumeruok

Gauk į paštą žinutę apie naujus įrašus

Prenumeruoti

Pažymėdami sutinkate jog būtų siunčiamas turinys į jūsų el. pašto adresą.

Interneto tiekėjų siūlomi variantai

Beveik kiekvienas interneto tiekėjas siūlo savo įrangą. Jie siūlo savo nes jau bus sutvarkyti nustatymai, bei sakys jog jų siūloma įranga veikia geriausiai.

Tuos nustatymus aišku galima pasidaryti vos ne su kiekvienu modeliu kuris yra prekyboje.

Balticum maršrutizatorius

Duoda dažniausiai TP-LINK, pas jų nėra IPTV ar kažkokios tai mandrios konfigūracijos todėl suprantama, kodėl dalina TP-LINK. Dažniausiai duodamas modelis kiek pastebėjau buvo WR841N arba WR1043ND. Šituos routerius kurios duoda galima naudotis su 100Mbps internetu. Per WiFi įmanoma pasiekti tuos 100Mbps.

Atnaujinta: Balticum dabar pradėjo siūlyti kiek mandresnius Mikrotik routerius. Tai Latvijos kompanija kurios pagrindinė būstinė Rygoje, apie juos esu girdėjęs tiek, kad jie labai gerai ir stabiliai veikia su kabeliu, jokių bėdų, tik berods, kad WiFi ne visada būna geriausias.

Taip pat šitie routeriai turi laaabai platų valdymą, daugiau apie RouterOS.

Telia siūlo savo įrangą

Duoda labai jau negirdėtų gamintojų routerius ir modemus. Šiuo metu duoda Technicolor. Juose dažniausiai būna modifikuota sistema su mažiau galimybių. Dėl WiFi greičio kiek teko girdėti irgi nebūna visada įspūdingi.

Taip pat teko bendrauti su Telios darbuotoju, kuris atvažiuoja tvarkyti įrangos problemų. Sakė jog nelabai gerai dirba jų įranga.

Jeigu perkame iš parduotuvės

Reiktų susidėlioti prioritetus kam bus reikalingas routeris?

• failų dalijimas tarp įrenginių per SAMBA, norint greito failų perkėlimo reikalingas +1Gbps LAN.
• išorinio HDD pajungimas ir jame laikyti failus, kad kiekvienas PC, Telefonas, TV, galėtų pasiekti, greitesnis CPU nepakenks.
• torrentų siuntimas 24/7 į HDD, priklauso kokiu greičiu bus siunčiama, didesnis greitis – galingesnis CPU.
• daug įrenginių sujungti į vieną tinklą tada reikalingas spartus CPU.
• kažkokios mandrios funkcijos, prijungti spausdintuvą prie routerio, priklauso nuo gamintojo operacinės sistemos funkcionalumo.
• ar reikalingas naujasis standartas 6Ghz, norint greito WiFi.
• WAN jungtis su +1Gbps, jeigu interneto planas didesnis negu 100Mbps.
• 3G, 4G maršrutizatoriaus palaikymas arba kitaip sakant su sim kortele.

Susidėjus prioritetus galima orientuotis ko reikia ieškoti.

Kad būtų lengviau suprasti palyginsiu du routerius / maršrutizatorius

Išsirinkti routerį iš dviejų modelių

Pateiksiu pavyzdį su dvejais modeliais kurie būna prekyboje. Vienas modelis sutinkamas labai dažnai parduotuvėse nes jo kaina yra labai juokinga palyginus su galingais modeliais.

Sekantis modelis retai sutinkamas prekybos lentynose, bet savo galimybėm lenkia pigius modelius labai stipriai.

Brangus modelis: ASUS RT-AC88U

Brangus WiFi routeris, skirtas priimti daug įrenginių vienu metu.

Pigus modelis: TP-LINK WR841N

Palyginkime kainas:

ASUS: ~337€

TP-LINK: ~15€

Kainos paimtos iš Skytech internetinės parduotuvės.

Kainos ženkliai skiriasi, pradėkim aiškintis kodėl.

Nuo ko priklauso WiFi sparta?

Kiekvieno routerio specifikacijoje yra rašoma kokius standartus palaiko, eilės tvarka nuo lėčiausio iki greičiausio: a, b, g, n, ac, ax.

Į pirmuosius tris jau realiai nebereikia kreipti dėmesį nes tai pasenę standartai. N dabar jau sutinkamas visur o AX vis dar retai sutinkamas.

Reiktų žinoti, kad senesnis standartas 2.4Ghz (N) yra lėtesnis. Senesnis turi privalumą, geriau vaikšto per sienas. Naujesnis labiau tinkamas kur daug erdvės o per sienas eina silpnai.

Plačiau apie WiFi:

• 802.11 – pirmasis 2.4GHz standartas, siūlantis greičius iki 2Mbps. Labai lėtas ir mažas pasiekiamumas.
• 802.11a – palaiko 54 Mbps greičius. Senas standartas ir dabar nelabai naudojamas. Labiau buvo naudojamas pramonėje.
• 802.11b – iki 11 Mbps, naudojant 2.4GHz standartą. Pirmasis standartas labiau pritaikytas visuomenei.
• 802.11e/g – atsirado “QoS” (quality of service), multimedijos prioritizavimas, palaikomi seni standartai. Greitis iki 54Mbps.
• 802.11n – populiariausias standartas ir dabar plačiai naudojamas, paimta dauguma funkcijų nuo senųjų. Maksimalus greitis priklauso nuo antenų skaičiaus, 1×1 ar 2×2 ar 3×3. Realus o ne teorinis greitis su prasčiausiu palaikymu iš abiejų pusių bus iki 100 Mbps. O jeigu plačiau apie tai, 1×1 – 150Mbps tai dažnai reklamuoja routerius kurie palaiko 300Mbps arba 450Mbps, tai tavo WiFi korta kompiuteryje turi turėti atitinkamai tiek antenų, jeigu 300Mbps turi būti 2 antenos, jeigu 450Mbps turi būti trys, bet tai labai retai sutinkama.
• 802.11ac – siūlo teorinius 1.3 Gbps, galima rasti ir didesnius reklamuojamus greičius, bet čia tik teorinis, praktiškai bus visai kitoks greitis, naudojamas naujas dažnis 5GHz. Taip pat galioja antenų skaičius, 1×1 – 433Mbps ir t.t.
• 802.11ax arba kitaip vadinamas dar WiFi6 bei trečias variantas Wi-Fi ax, tai yra naujausias belaidžio ryšio standartas, kuris pasižymi didesniu greičiu ir efektyvumu nei ankstesni Wi-Fi standartai. Šis standartas palaiko daugiau ryšio galimybių, o tai leidžia geresnę ir patikimesnę belaidžio ryšio patirtį.

Apie WiFi6 dar galima išskirti kelis punktus, kadangi tai naujausias einamas standartas, nors jau beldžiasi į duris WiFi7.

Wi-Fi 6 galimybės yra:

• Didelis greitis: Wi-Fi 6 pasižymi didesniu greičiu, lyginant su ankstesniais belaidžio ryšio standartais. Tai reiškia, kad jūsų įrenginiai gali greičiau siųsti ir gauti duomenis, o tai gali pagerinti jūsų interneto patirtį.
• Mažesnis delsimas: Wi-Fi 6 taip pat pasižymi mažesniu delsimu nei ankstesni belaidžio ryšio standartai. Tai reiškia, kad jūsų įrenginiai gali greičiau reaguoti į interneto užklausas ir gauti duomenis.
• Daugiau įrenginių: Wi-Fi 6 taip pat palaiko daugiau įrenginių, kurie gali būti prijungti prie jūsų tinklo, be didesnio spartos sumažėjimo. Tai reiškia, kad jūsų namuose ar biure galite prijungti daugiau įrenginių, tokie kaip nešiojami kompiuteriai, išmanieji telefonai, televizoriai, planšetiniai kompiuteriai ir kt., be kadencijos ir spartos problemų.
• Energijos taupymas: Wi-Fi 6 taip pat palaiko energijos taupymą, kuris leidžia ilgiau išlaikyti įrenginių baterijas. Tai ypač naudinga išmaniems telefonams ir nešiojamiems kompiuteriams, kurie yra nuolat naudojami.
• Patikimumas: Wi-Fi 6 palaiko daugiau patikimumo funkcijų, kurios užtikrina patikimesnį ir stabilų belaidžio ryšio perdavimą. Tai reiškia, kad jūsų ryšys bus mažiau linkęs į sutrikimus ir išsiskyrimus, kuriuos gali sukelti kiti radijo signalai ar kiti sutrikimai.

Grįžtam prie nagrinėjamų routerių.

Šis TP-LINK palaiko 2.4GHz standartą kuris pasiekia teorinius 300Mbps.

Perkant reiktų pasidomėti kokia WiFi korta kompiuteryje.

Kompiuterio Atheros korta (dažniausiai pasitaiko tarp pigių nešiojamų kompiuterių)  kurios maksimalus greitis 150Mbps, tad bus pasiekta siunčiant failus ~100Mbps. Jeigu kompiuteris ir routeris palaiko tokį patį greitį 300Mbps, tai galima tikėtis realaus ~200Mbps (su pigiais TP-LINK modeliais, realybėje tokio greičio neteko matyti nors abu palaikė 300Mbps tiek PC, tiek routeris).

ASUS palaiko:
802.11n : iki 600 Mbps
802.11ac : iki 1734 Mbps

bei dar mandresnius:
1024QAM (2.4GHz) : iki 1000 Mbps
1024QAM (5GHz) : iki 2167 Mbps

Visiems greičiams reikia labai mandrios WiFi kortos ir realybėje tokių greičių neįmanoma pamatyti tai tik teorinis greitis.

Štai ir matom kodėl kaina skiriasi. Palaiko daug didesnius greičius. Bet, kaip ir minėjau abu prietaisai turi palaikyti vienodus greičius ir standartus. Turint gerą WiFi kortą kompiuteryje ir silpną routerį daug naudos išpešti nepavyks. Atvirkštinis variantas taip pat veikia taip pat.

LAN (vidinis) – WAN (išorinis) greitis

Šitam reikale reikia žiūrėti kokios jungtys, WAN tai interneto – mėlynas dažniausiai. Geltoni – LAN. Kartais būna WAN galingesnis bet LAN silpnesnis arba net ir atvirkščiai.

Jeigu reikia įrenginio per kurį greitai failai vaikščiotų LAN’e WR841N netinka nes ten turi tik 100Mbps, failai bus keliami 10MB/s.

Bet pavyzdžiui kitas populiarus modelis WR1043ND šiam dalykui tinka. Sujungus du kompiuterius per laidą, failų perkėlimo greitis bus 100MB/s arba 1Gbps.

RT-AC88U turi visas jungtis po 1Gbps, todėl failai vaikščios 1Gbps.

Jeigu dabartinė interneto linija yra 100Mbps tada TP-LINK’o kaip ir užtenka, bet jeigu reiktų keisti planą į galingesnį tai WR841N siektų tik 100Mbps o ASUS neturėtų jokių problemų jeigu planas interneto būtų, kad ir 1Gbps.

USB laikmenos pajungimas

TP-LINK dažnai mėgsta atnaujinti savo įrenginius, būtent šio modelio yra +11 versijų.

Po kiekvieno iš prietaisų yra juodas lipdukas kuriame yra užrašyta kelinta versija (rev. angliškai).

Dažniausiai, kai būna atnaujinta versija tai atnaujina CPU arba WiFi antenas. Prieš perkant siūlau pasidomėti. Geriau pirkti naujesnį, negu seną.

Taip pat būna atnaujinti modeliai į kuriuos prideda USB sąsają.

Pas TP-LINK nepastebėjau, kad būtų USB3 (naujesniuose turbūt jau yra) bet esmė tokia, kad juose stovi silpni CPU. Kurie labai būna apkraunami, kai vyksta kažkokios failų operacijos. Pas ASUS dabar dažniausiai eina dviejų branduolių ARM procesoriai kurie turi žymiai daugiau galios.

Darant testus TP-LINK realiai gali kelti failus ant 2-5MB/s kai tuo metu ASUS gali 40MB/s ir daugiau.

Aišku priklauso koks HDD realus įrašymo ir skaitymo greitis bei ar palaiko USB3 standartą.

Programinė įranga

Didelė kaina visko nepasako. Įrenginys gali būti brangus, bet operacinė sistema kuri sukasi gali neturėti funkcionalumo.

Šiuo atveju lyginant abu prietaisus. TP-LINK kaip ir prastesnis variantas negu ASUS. ASUS dažniau atnaujinami, jeigu dažniau atnaujinami tai didesnė tikimybė, kad bus pridėta kažkokio tai funkcionalumo. Vienas pavyzdys, greičio ribojimas pagal įrenginius arba neleisti prieiti prie kažkokio tai puslapio.

Abu gamintojai leidžia naudotis kitas operacines sistemas negu siūlo, bet už tai jie neatsako.

TP-LINK geriausiai palaiko OpenWRT kuris atnaujinamas gan dažnai. Funkcionalumo galima pridėti per programų paketus.

ASUS taip pat turi Merlin kuris prideda papildomo funkcionalumo.

Lyginant oficialius tai Asus geriau (patys naujausi modeliai TP-LINK’o turi jau didesnį funkcionalumą)

Lyginant OpenWRT ar AsusMerlin plus minus tas pats. Tik OpenWRT žaliam vartotojui gali pasirodyti labai painus.

Taip pat reiktų paminėti, kad saugumas irgi turi savo dalį į kurią reiktų atkreipti dėmesį. Kartais pasitaiko ir routerio spragos kurios leidžia programišiams prisijungti prie jūsų įrenginio nors jūs to net nežinot. Dažniausiai užtenka net nebūti prie routerio fiziškai. Kadangi ASUS dažniau atnaujinamas tai ir saugumo spragos greičiau panaikinamos, jeigu kalbama apie oficialius atnaujinimus.

O jeigu neoficialiai kalbant tai OpenWRT greitai atnaujinamas ir galima kažkiek jaustis saugiau.

Kur statyti maršrutizatorių namie?

Jau išsirinkus routerį, kyla kita problema, kur nuosavame name statyti įrangą, kai norima turėti gerą bevielio interneto ryšį.

Turimas planas neužtikrina tinkamo greičio. Priklauso ar tinkamai parinkta įranga ir ar tinkamoje vietoje pastatyta.

Dažniausiai teigiama jog reiktų pirkti įrangą su daugiau antenų.

Tai nėra blogas teiginys. Nors praktikoje teko susidurti, kai daugiau antentų naudos didesnės nedavė.

Aišku jeigu labai geros ir stiprios antenos, tai signalas tikrai bus stipresnis negu routeris be antenų.

Dažniausiai be antenų routeris gali aptarnauti daugiabučio namo kambarius.

Renkantis vietą, reikia atkreipti į aplinką.

Įrangą reiktų statyti vidurį namo. Patalpoje turėtų būti daugiau laisvos vietos, kad neužstotų kažkokie objektai. Dažnai mėgstamą routerį pamesti į kokį nors kampą arba išvis jį uždarant į stalčių

Taip yra prislopinamas signalas kuris sunkiau vaikšto.

Dar priklauso nuo namo sienų, daug sunkiau yra turėti gerą signalą blokiniame name negu mediniame.

Išsirinkti routerį yra veiklos, bet ateinu į pagalbą!

Šis TP-LINK routeris tinka jeigu internetas iki 100Mbps bei namie nėra 10 įrenginių ar net daugiau bei nereikia papildomo funkcionalumo.

ASUS tinka jeigu internetas greitesnis negu 100Mbps bei reikalingos papildomos funkcijos bei greitesnis WiFi ir naudojama daug įrenginių per WiFi.

Palyginau šiuos du, o rinkoje yra didelis pasirinkimas. Todėl reiktų domėtis ką žadama pirkti nes labai lengva yra permokėti. Kartais brangūs modeliai neturi visų reikalingų funkcijų, o pigesnis modelis daug galingesnis ir gudresnis.

Tekstas galėjo būti sunkiai suprantamas žaliems vartotojams kurie mažiau susiduria su interneto įranga, jeigu kyla klausimų, galima palikti komentarą. Mėginsiu padėti išsirinkti routerį. Reiktų komentare palikti žadama skirti biudžeto kiekį bei kiek bus naudojama įrenginių namie ir koks interneto greičio planas.